Reklama
Langas pats užsidarys po 5 sekundžių
Uždaryti

Ateizmo DUK

Ričardas Dokinsas, bestselerio „Dievo Iliuzija“ autorius, neretai bendrauja su žurnalistais, kurie dažniausiai klausia Ričardas į visus klausimus atsakinėja sklandžiai ir pasitikėdamas savimi, kiekvienas mokslininko atsakymas parodo, su kokia aistra ir užsidegimu jis stengiasi paaiškinti savo požiūrį, o jo klausytis yra labai malonu. Čia aptarsime keletą dažniausiai jam užduodamų klausimų ir atsakymus į juos.

Kodėl esate nusistatęs prieš tikėjimą?

Nes esu toks žmogus, kuriam labai rūpi tiesa, o tikėjimas ir bet kokios dogmos yra tiesos priešai. Be to, man rūpi tai, kokį vaidmenį religija vaidina mūsų socialiniame gyvenime, mat visiškai normalu kritikuoti kitų asmenų politines pažiūras ar futbolo komandos trenerio sprendimus, tačiau kritikuoti asmens religines pažiūras laikoma tabu. Tikėjimas mėgaujasi imunitetu, nepaisant to, kad ir koks nelogiškas jis būtų.

Pasaulyje yra milijardai tikinčių žmonių. Kaip juos apibūdintumėte?

Taip, pasaulyje iš tiesų yra milijardai religingų žmonių, dauguma jų niekam nelinki nieko blogo. Bet jie nešioja tikėjimo „virusą“, kurį perduoda iš kartos į kartą, todėl yra grėsmė, kad gali kilti tikėjimo „epidemija“. Kaip ir sakiau, — man rūpi tiesa, todėl noriu, kad žmonės ją žinotų ir ja sektų. Ši tiesa nėra paremta kokiais nors apreiškimais, ši tiesa paremta tikrovės faktais ir eksperimentais.

Tarp mokslininkų taip pat yra religingų žmonių. Ką apie juos manote?

Taip, kad ir kaip gaila bebūtų, iš tiesų yra gerų mokslininkų, kurie taip elgiasi. Tiesa, aš nelabai suprantu jų požiūrio į gyvenimą, gal jie elgiasi kaip religingi žmonės dėl kokių nors priežasčių, gal jie tiesiog atsiriboja nuo kai kurių savo pažiūrų.

Religingi žmonės teigia, kad jų moralė kyla iš religijos. Iš kur kyla ateisto moralė?

Visiškai nesutinku, kad religingi žmonės gauna moralę iš savo tikėjimo. Dauguma žmonių sutaria dėl moralės nepriklausomai nuo religijos. Pavyzdžiui, mums visiems nepatinka vergija, mes visi norime, kad moterys turėtų lygias teises bei galimybes kaip ir vyrai — visa tai yra mūsų moralės pagrindai. Šios moralinės normos atsirado vos prieš kelis šimtus metų, nors religijos egzistavo jau labai ilgą laiką. Mūsų moralė kyla iš aplinkos, kurioje gyvename: iš televizijos, knygų, laikraščių ir, žinoma, iš savo tėvų auklėjimo. Religija moralei, veikiausiai, turi tik labai menką vaidmenį. Visi žmonės moralės pagrindus gauna iš ten pat, nepriklausomai ar jie religingi, ar ne.

Juk visos religinės knygos pateikia moralines gaires, priesakus, kaip antai, nežudyti savo artimo. Manote, kad jos yra blogos?

Taip, šventos knygos iš tiesų kalba apie tai, kad negalima žudyti savo artimo, taip pat jos kalba, kad moteris negali apnuoginti savo odos, ir apie tai, kad reikia žudyti netikėlius kitatikius. Kaip pasakojau savo knygoje, — Senojo Testamento Dievas jokiu būdu nėra „gerietis“, Naujajame Testamente Dievas nepalyginamai geresnis. Visgi, kai žmonės išsirenka gražias citatas iš religinių knygų, pasirinkimai nebūtinai kyla iš jų religinių pažiūrų. Pavyzdžiui, žmogus, sakantis, kad Naujasis Testamentas yra geresnis už Senąjį, jokiu būdu nesiremia krikščionybe. Visi moraliniai sprendimai kyla iš žmogaus viduje susikaupusių moralinių normų, kurios gautos įvairiais gyvenimo etapais iš įvairių šaltinių.

Savo knygoje kalbate, kad Dievo „beveik užtikrintai nėra“. Kodėl paliekate atvirą Dievo egzistavimo galimybę?

Bet koks mokslinį požiūrį priimantis žmogus visada paliks reiškinio egzistavimo galimybę, kai nėra įmanoma įrodyti to reiškinio neegzistavimo. Jei atsirastų duomenų, parodančių Dievo egzistavimą, būčiau pirmasis juo įtikėjęs.

Jūs pripažįstate, jog mokslas negali paneigti Dievo egzistavimo, tai kodėl manote, kad tikėti, kol tai nebus paneigta, yra blogai?

Mokslas negali paneigti Dievo egzistavimo, kaip negali paneigti, jog egzistuoja Dievas Apolonas ar Ždiudžiu, Toras su savo kūju. Taip pat mokslas negali paneigti, kad Visatą sukūrė Skraidanti Makaronų Pabaisa. Visgi mes jais netikime, būtent todėl, kad jų egzistavimas nėra tikėtinas. Hanso Kristiano Anderseno pasakų fėjomis taip pat netikime, tačiau negalime įrodyti, kad jos neegzistuoja. Man atrodo, kad tikėti kokiu nors stebuklingu reiškiniu ar dievybe vien todėl, kad jų negalime paneigti, yra kvaila.

Kodėl manote, kad tokia didelė, sudėtinga ir kupina paslapčių Visata nebuvo sukurta aukštesnės jėgos, nors ir žinome, kad Pasaulyje visi sudėtingi dalykai turi kūrėjus?

Na, jei darome prielaidą, jog visi sudėtingi dalykai yra sukurti, tai Dievas, gebantis sukurti Visatą, pats turėtų būti dar sudėtingesnis, todėl ir pats turėtų turėti kūrėją. O jei pažiūrėsime, kaip veikia evoliucija, pamatysime, kaip paprasti organizmai natūralios atrankos dėka iš lėto tampa sudėtingesniais. Todėl daug logiškiau yra manyti, jog Visata, kaip ir gyvybė, prasidėjo nuo paprastų dalykų, o ne kurta sudėtingo kūrėjo.

Kai atsistojate ant kalno viršūnės, Jūsų nepribloškia Pasaulio platybės didybė? Ar Jūsų nepakeri nuostabus gamtos grožis ir paslaptingi begalinės Visatos dėsniai?

Žinoma, mane pakeri Visatos grožis. Toks dvasingumas buvo būdingas ir Einšteinui. Tai aš aptariu pirmajame savo knygos skyriuje, — mat Einšteinui Visata taip pat buvo paslaptinga ir graži, o ją tyrinėti buvo didelis malonumas. Tai toks dvasingumas, kuriam nereikia Dievo, kad paaiškintume Pasaulį ir jo paslaptis. Toks požiūris labai skiriasi nuo tikėjimo, kad yra Visatą valdantis Dievas, kuris skaito žmonių mintis, seka jų nuodėmes, teisia žmones po mirties ir baudžia netikinčiuosius.

Kokia Jūsų nuomonė apie Staliną ir Hitlerį? Juk jie buvo ateistai.

Savo knygoje rašiau, kad Hitleris nebuvo ateistas, mat jo neapykanta žydams turėjo religinį pagrindą, o Stalinas sekė komunizmo dogmomis. Kaip ir sakiau, nė vieno žmogaus moralė nekyla iš jo religijos, o Stalinas kaip tik savo moralę, jei ją galima taip pavadinti, kildino iš komunistinių dogmų. Ateizmas nereiškia buvimą komunistu ar sekimą kokiomis nors dogmomis, ateistai tiesiog netiki Dievu. Nusikaltėliai gali būti ir ateistais, tačiau būtų nelogiška sakyti, kad jie tokiais yra būtent dėl to, kad yra ateistai. Tarp nusikaltėlių pasitaiko ir tikinčiųjų.

Kodėl siejate religiją su vaikų teisių pažeidinėjimu?

Manau, etikečių lipdymas vaikams, kaip „žydas“ ar „musulmonas“ yra jų teisių pažeidinėjimas, mat būdami vaikais, jie dar nėra pajėgūs apsispręsti, koks yra jų požiūris į Pasaulį. Taip pat vaikai neretai auginami taip, kad priimtų tik savo tėvų religines pažiūras, atskiriant juos nuo kitų galimų religijų, o tai tikrai yra jų teisių pažeidimas.

Šia knyga siekiate, kad žmonės atsisakytų savo religinių pažiūrų?

Taip, iš tiesų siekiu, kad žmonės atsisakytų savo tikėjimo, — siekti tokio aukšto tikslo nėra blogai. Mes norime, kad neapsisprendę ar abejojantys žmonės sąmoningai priimtų sprendimą netikėti Dievu. Taip pat žinome, kad apie 10-15 proc. JAV gyventojų yra ateistai, o tai didžiausia religinė mažuma, tačiau jie neturi tiek lobistinės galios daryti įtakos valstybės politikai kaip, tarkime, daug mažesnė žydų religinė mažuma. Noriu, kad ateistai susivienytų ir sukurtų laisvą nuo Dievo politinę sistemą, taip sukurdami pusiausvyrą Pasaulyje.

Šaltinis