Reklama
Langas pats užsidarys po 5 sekundžių
Uždaryti

Dievo įkaitai

Sam Harris

Irakiečių Kurdistane, moterį vardu Kajal Khidr jos vyro šeima apkaltino svetimavimu ir šeši jos vyro šeimos nariai ją paėmė įkaitu. Kajal Khidr buvo kankinama ir žalojama; giminaičiai nupjovė dalį jos nosies ir teigė, jog ją nužudys, kai tik ši pagimdys vaiką. Po to, kai pabėgo į Siriją, du iš šešių moters kankintojų buvo suimti. Tačiau abu sulaikytieji per parą buvo paleisti, mat atsakingos institucijos nustatė, jog jie veikė gindami savo šeimos garbę. Prieš juos nebuvo pateikti jokie kaltinimai. (iš Amnesty International tinklapio: http://www.amnestyusa.org/women/humanrights.html)

Šiaurinėje Ugandoje, Dievo Pasipriešinimo Armija (angl. Lord's Resistance Army, sutrumpintai – LRA) grobia vaikus, versdami mergaites „tuoktis,“ pasmerkdami jas seksualinei prievartai. Vyrai visiškai kontroliuoja savo „žmonų“ ir „namų patarnautojų“ seksualinį elgesį, pasmerkdami jas prievartai ir įvairioms smurto formoms. (iš Amnesty International tinklapio: http://www.amnestyusa.org/women/rapeinwartime.html)

Mary Ann Kingston buvo atsiimta iš mokyklos, kai jai buvo tik 13 metų, jai buvo pasakyta, kad ruoštųsi ištekėti. Būdama 16, ji buvo priversta ištekėti už savo 33 metų amžiaus dėdės. Religinės bendruomenės nuostatos sako, jog kraujomaiša yra pageidautina tradicija, mat siekiama išlaikyti nesuterštą šeimos kraują, kylantį iš Jėzaus Kristaus. Mary Ann pabėgus, jos tėvas ją nusivežė į tolimą rančą netoli Jutos ir Idaho sienos, kur mušė ją odiniu diržu. Prieš nualpstant, mergaitė spėjo suskaičiuoti 28 kirčius. [Manoma, kad poligamiškų šeimų Jutos valstijoje yra apie 50000.] (iš J. Nichols. „Wiwes suing to bring end to abus under poligamy.“ The Arizona Republic. Spalio 15, 2003.)

Ne vieną tūkstantį metų geriausi pasaulio pranašai ir teologai stengėsi atsakyti į klausimą, kaip reikia elgtis su moterimis. Jų kolektyvinis genialumas pasireiškia tokiais dalykais kaip poligamija, ritualiniu žmonos susideginimu ar sudeginimu, mirus vyrui, žudymais, siekiant atstatyti giminės garbę, baudžiamaisiais išprievartavimais, lyties organų žalojimu, prievartinėmis santuokomis, fanatišku nekaltybės sureikšminimu, vertimu moteris dengti savo kūną bei neištekėjusių moterų persekiojimu ir dar begale įvairių fizinių ir psichinių smurto formų, kurioms išvardinti ir tiksliai nupasakoti reikėtų nemažai laiko.
Veikiausiai dalį šių žiaurių poelgių galima paaiškinti biologinėmis priežastimis, tačiau nė nekyla abejonių, kad žiauriausios tokio tipo agresijos formos gali tarpti tik globojamos religijos ir negali būti paaiškintos vien mūsų beždžioniška prigimtimi.

Jeigu vyras, remiantis judaizmu, krikščionybe ir islamu, buvo padarytas pagal Dievo paveikslą, tai moteris, remiantis tomis religijomis, buvo padaryta pagal vyrą. Todėl moters žmogiškumas yra kildinamas iš vyro (Pr: 2-21-22 Koranas 4:1; 39.6; 7.189). Iš visų gyvūnų, moteris buvo sukurta vėliausiai, tačiau nusidėjo greičiausiai (Pr 3:12). Senasis testamentas moters gyvybės kainą prilygina nuo pusės, iki dviejų trečdalių vyro gyvybės kainos (Kn 27). Koranas tą temą plėtoja toliau, teigdamas, jog vieno vyro parodymams atremti reikia dviejų moterų parodymų (2:282) ir kiekvienai mergaitei priklauso pusė tiek palikimo, kiek priklauso jos broliui (4:11). Dešimtame savo įsakyme Dievas teigia, jog negalima geisti kaimyno turto, įskaitant žmoną, namą, vergus ar galvijus (Iš 20:17; Įst 5:21).

Abraomo Dievas labai aiškiai nustatė, kad moteris turi paklusti savo tėvui, kol nėra ištekinama, ir galiausiai turi paklusti savo vyrui. Kaip teigė Šv. Paulius: „žmonos turi taip tarnauti savo vyrui, kaip tarnauja viešpačiui, mat vyras yra moters galva taip, kaip Kristus yra bažnyčios galva, savo kūnu ir savastimi, būdamas išganytoju. Kaip bažnyčia paklūsta Kristui, taip savo vyrams turi visapusiškai paklusti ir jų klausyti.“ (Ef 5:22-24). Koranas šiuo klausimu pasisako taip pat ir rekomenduoja plakti nepaklusnias žmonas (4:43). Moterų priespauda islamo religijoje pasiekė savo aukštumas dėl pasibaisėtinų Al-Ghazali, bene įtakingiausio musulmono po Mahometo, rašliavų (1058-1111):

„Ji turėtų būti namuose ir užsiimti savo reikalais, jai nedera dažnai išeiti iš namų, moteris neturi nieko žinoti, jai nedera bendrauti su kaimynais, o juos lankyti galima tik tada, kai tai yra neišvengiama; ji turėtų rūpintis savo vyru ir jį gerbti tiek jam esant šalia, tiek ir nesant, moteris turi siekti jį visapusiškai patenkinti <...> moteris negali palikti namų be vyro sutikimo, o jei vyras jai leidžia palikti namus, eidama ji turi likti nepastebėta. Jai dera apsivilkti senus drabužius ir eiti apleistomis gatvėmis ir skersgatviais, moteriai privalu vengti turgų ir ji privalo užtikrinti, kad niekas neišgirs jos balso ir jos neatpažins; jai negalima kalbėtis su draugu ar su vyru, net jei to reikėtų <...> Vieninteliai moters rūpesčiai turėtų būti jos dorumas, jos namai, taip pat maldos ir pasninkas. Jei jos vyro draugas belstųsi į duris, o jos vyro nėra nebūtų namuose, moteris privalo neatidaryti durų ir tylėti, taip saugodama savo ir vyro garbę. Moteris privalo pasitenkinti ir džiaugtis tuo, ką vyras jai suteikia seksualiai <...> Ji privalo būti švari ir pasiruošusi bet kada patenkinti savo vyro seksualinius poreikius.“ (Citata iš Ibn Warraq „Kodėl aš nesu musulmonas“ p. 300).

Prisiminkite, kaip šauniai Afganistane gyveno moterys, kai ten viešpatavo Talibanas, arba pamąstykite, kiek daug musulmonių yra priverstos dėvėti visą kūną dengiančius apdarus, tada suprasite, kokias pasekmes turi toks požiūris.
Iš esmės religija (ypač Abraomiškoje tradicijoje) demonizuoja moters seksualumą bei vaizduoja ją kaip moraliai ir intelektualiai žemesnę už vyrą. Kiekviena moteris nešanti vyro garbę, ją laiko it įkaitą, ir gali ją suteršti net nekaltu žvilgsniu, ką jau kalbėti apie tai, kas nutiktų su vyro garbe, jei moteris jam būtų neištikima. Remiantis tokiu požiūriu, išprievartavimas yra nusikaltimas, kurį vienas vyras padaro prieš kitą vyrą, tiksliau – jo garbę, o moteris čia tėra menkas įrankis, daiktas, per kurį ši negarbė užtraukiama. Taip pat neretai dėl išprievartavimo kaltinama ta pati moteris, mat nusikalto per mažai priešindamasi prievartautojui ir taip jam talkindama. Pasak Dievo, jei išprievartavimo auka per tyliai rėkia ją prievartaujant, tokią moterį privalu užmėtyti akmenimis, tai lyg papildymas prie jos išniekinimo (Įst 22:24). Kiekvieno vyro dukra yra potenciali kekšė, tik ir laukianti pasigerti gerų vyrų krauju, būtent todėl kiekviena mergaitė turi būti prižiūrima ir užrakinama, kad nepasiduotų jos prigimtyje esančiam blogiui.

Remiantis Dievu, moterys Žemėje yra tik tam, kad tenkintų vyrus, išnešiotų jų vaikus, prižiūrėtų namus, ir visų svarbiausia, būtų ištikimos ir nieku gyvu netaptų kito vyro seksualinio pasitenkinimo objektu. Todėl kiekvienam vyrui, kol tik jis gyvas, tenka sergėti savo moteris nuo grobuoniškai nusiteikusių kitų vyrų, tam, kad moteris galėtų išpildyti savo švenčiausią pareigą – dirbti inkubatoriumi ir gimdyti sūnus.

Jei kada nors pasieksime tokį išsivystymo lygį, jog vienodai gerbsime mylėsime ir laikysime lygiais abi lytis, tai nutiks tikrai ne todėl, kad daugiau dėmesio skyrėme savo šventoms knygoms.

Šaltinis